Papūgėlės

Banguotoji papūgėlė (lot. Melopsittacus undulatus, angl. Budgerigar) - nedidelis papūginių (Psittaciformes) būrio paukštis. Paprastai yra mėlynos, žalios, baltos, geltonos spalvos, bet šiuo metu jų išvesta apie 100 visokių spalvų. Kiekviena spalva turi dar tris atspalvius.
Trumpas aprašymas

Banguotoji papūgėlė šį pavadinimą įgavo dėl bangelių ornamento ant plunksnų. Šis paukštis kilęs iš Australijos stepių, kur dienos temperatūra siekia +40 °C, o nakties apie 0 °C. Šiuos didelius temperatūrų svyravimus banguotosios papūgėlės ištveria. Atslinkus nakčiai jos giliai užmiega. Gamtoje šie paukščiai gyvena dideliais būriais. Jos drauge miega, valgo ir prausiasi. Porelės gyvena taip pat būryje, kartu su visomis papūgėlėmis, nes taip jos saugiau jaučiasi. Įprastai banguotųjų papūgėlių pulkus sudaro nuo 20 iki 60 paukščių. Banguotoji papūgėlė yra mažiausia papūga ir į Europą ji buvo atvežta 1840 m. tyrinėtojo Johnas Gouldas. Netrukus šie paukščiai išpopuliarėjo visame pasaulyje.
[taisyti] Snapas

Snapas – paukščio raginis darinys, susiformavęs iš pailgėjusių žandinių lankų.

Banguotosios papūgėlės snapas yra trumpas, kietas, lenktos formos.

* Regėjimas. Šie paukščiai mato tokias pačias spalvas kaip ir žmonės. Dėl greito ir staigaus galvos kraipymo papūgėlė pastebi kiekvieną detalę ir anksti atpažįsta priešą. Banguotoji papūgėlė užfiksuoja vidutiniškai 150 vaizdų per sekundę, kuomet žmogus pastebi tik 16.
* Klausa. Banguotosios papūgėlės turi ypač gerą klausą, todėl jas galima išmokyti kalbėti. Tarpusavy jos bendrauja garsais, panašiais vienas į kitą ir per didelius atstumus puikiai viena kitą supranta. Šis paukštis girdi nuo 40 iki 20.000 garso dažnių per sekundę (hercų).
* Skonio receptoriai. Papūgėlių skonio receptoriai nėra taip gerai išvystyti kaip pas žmones, tačiau jos jaučia skonio skirtumus. Joms patinka sūrus lesalas, tačiau jokiu būdu nepersūdykite! Tai gali atsiliepti Jūsų paukštuko sveikatai. Retas atvejis, tačiau būna papūgėlių, kurioms patinka ir saldus lesalas.
* Uoslė. Apie papūgų uoslę žinoma nedaug. Spėjama, kad papūgėlės gali užuosti. Tačiau jų uoslė – kaip ir pas daugelį paukščių – neišsivysčiusi.

[taisyti] Lyties bei amžiaus skirtumai

Suaugusias banguotąsias papūgėles galima lengvai atskirti pagal nosies spalvą (virš snapo): patinėlių taip vadinamoji vaškinė oda yra mėlynos spalvos, o patelių šviesiai rudos. Jauną papūgą nuo suaugusios taip pat nesunku atskirti. Jauna papūga turi dideles akis, kurių rainelės nematyti. Pas suaugusią papūgėlę matyti balta rainelė aplink akį. Ant galvos esančios bangelės taip pat išduoda paukščio amžių. Jauna banguotoji papūga turi daug bangelių ant galvos, siekiančių net vaškinę odą. Tuo atveju suaugusios papūgos kakta būna vienspalvė. Be to, ant kaklo esančios dėmės pas jauną papūgą yra mažos bei pailgos; pas suaugusią – didesnės bei apvalios.
[taisyti] Plunksnos

Plunksna – paukščių raginis viršutinio odos sluoksnio (epidermio darinys, iš kurių susiformuoja paukščių plunksnų danga.

Banguotosios papūgėlės ant nugaros turi trumpas plunksnas su bangelių ornamentais. Pilvo plunksnos būna vienspalvės. Uodegą sudaro dvi siaurėjančios, vienodo ilgio plunksnos bei dar viena plunksna, skirta „vairuoti“ kuomet paukštis skrenda. Sparnų plunksnos gali būti iki 8 cm, kurios paukščiui skrendant padeda laikytis ore.

Banguotosios papūgėlės 2-3 kartus per metus meta savo plunksnas. Uodegos plunksnos yra atnaujinamos maždaug du kartus per metus. Trumpąsias plunksnas ant galvos, pilvo bei nugaros keičia papūga nuolat per visus metus. Kasdieninė plunksnų priežiūra banguotosioms papūgėlėms yra gyvybiškai svarbi, nes tik turėdamos nepažeistas plunksnas, jos gali skraidyti bei apsisaugoti nuo šalčio ir drėgmės. Todėl šėrimosi metu, kuomet atsinaujina plunksnos, banguotajai papūgėlei ypač reikia vitaminų ir mineralų. Banguotųjų papūgėlių protėviai, gyvenę Australijoje, buvo vien tik žalios spalvos su geltona galvute. Nelaisvėje buvo išveista gerokai daugiau šių paukščių spalvų. Šiandien jų yra mėlynų, violetinių, geltonų ir netgi visiškai baltų. Raudonų arba juodų banguotųjų papūgėlių nėra.

Žalios papūgėlės turi geltoną galvutę. Šiandien žaliosios papūgėlės yra įvairių atspalvių: jos gali būti šviesiai, tamsiai arba pilkšvai žalios. Mėlynosios papūgėlės būna šviesiai ir tamsiai mėlynos (dar kitaip vadinamos violetinėmis). Suprantama, jog dvi mėlynos papūgėlės negali susilaukti žalios spalvos jauniklio. Mėlynų papūgėlių galvutė dažniausiai būna balta, tačiau yra mėlynųjų papūgėlių ir su geltonos spalvos galvutėmis. Pilvo spalva būna mėlyna arba pilka. Papūgėlės, kurių plunksnos yra visiškai geltonos, pasižymi labai neryškiomis juodomis bangelėmis. Šių papūgėlių akys yra juodos. Lutino banguotosios papūgėlės yra taip pat visiškai geltonos; jos neturi jokių tamsių spalvų. Jos turi baltus skruostukus, sparnų galai taip pat balti. Lutino patinėlių vaškinė oda yra rausva, o patelių šviesiai ruda. Baltos spalvos papūgėlės gali būti kiek skirtingos. Vienų baltų papūgėlių krūtinė yra švelniai melsva, akys juodos, vaškinė oda melsva arba ruda. Kitų baltų papūgėlių, pavadinimu Albinos, plunksnos yra visiškai baltos. Šių papūgėlių akys yra raudonos.
[taisyti] Jaunikliai

Banguotosios papūgėlės peri kolonijose, kad apsisaugotų nuo priešų. Patelė kas dvi dienas padeda po kiaušinį. Vidutiniškai banguotosios papūgėlės padeda 4-6, o kartais ir 9 kiaušinius. Vienas kiaušinis sveria apie 3 gramus. Patelė ant kaiušinių tupi 18 dienų ir juos šildo 36°C. Šias dvi su puse savaites patelė nesitraukia nuo perėjimo vietos, išskyrus tais atvejais, kai jai reikia išsituštinti. Patinėlis tuo tarpu rūpinasi pašaru bei saugo lizdą. Praėjus 18 dienų, paukščiukai išsirita. Tik ką išsiritę paukščiukai yra akli ir neapsiplunksnavę. Jie negali pakelti galvos ir yra šeriami jiems gulint ant nugaros. Paukščiukai sveria 1-1,6gr. Nors mažyliai išsirita skirtingu laiku, tačiau patelė visais jaunikliais rūpinasi vienodai. Kiaušinio lukštus patelė suėda. Tik išsiritę mažyliai yra maitinami pienu, esančiu patelės gurklyje. Šį laikotarpį patelė yra maitinama patinėlio, o dalį pašaro ji perduoda jaunikliams. Jauniklių vystimosi etapus galite matyti šioje lentelėje.

Maždaug po 35 dienų patinėlis moko jauniklius skraidyti. Tuo tarpu patelė ruošiasi sekančiam perėjimui. Dar po keleto dienų jaunikliai savarankiškai ieško pašaro. Maždaug po 6-7 savaičių mažyliai yra visiškai savarankiški bei sveria tiek, kiek ir jų tėvai.

Norint, jog papūgėlės imtų perėti, joms būtina tam tikslui įrengti vietą. Į narvelį galima įdėti inkilėlį. Neturint perėjimo vietos, patelė neperės.

Kiaušinių lukštai yra labai ploni, todėl neimkite jų iš lizdo.
[taisyti] Pašaras

Pašaras - gyvuliams skirtas maistas.

Dekoratyvinių papūgėlių šėrykla turi būti nuolat pilna. Papūgėlės greit išalksta, todėl net pusę dienos nieko nelesant, gali sutrikti paukščio sveikata ir jos gali net nugaišti. Todėl rytais ir vakarais papildykite lesyklą šviežiais grūdais. Išvykstant ilgesniam laikui iš namų, įberkite atitinkamai daugiau grūdų į lesyklą, priklausomai nuo to, kiek dienų Jūsų nebus namuose.

Pagrindinis dekoratyvinių papūgėlių pašaras yra sėklos bei įvairių sėklų mišinys. Galite įsigyti kombinuotus lesalus bei jų priedus skirtus specialiai banguotosioms papūgoms. Su šiais lesalais Jūsų paukštukas gaus visus organizmui būtinus komponentus. Dekoratyvinėms papūgėlėms kukurūzų burbuolė yra tikras skanėstas. Įdomu, kad sergančios papūgėlės dažnai nelesa jokio pašaro, tačiau kremta vien tik kukurūzus. Šie paukštukai ypatingai mėgsta pakabinamus skanėstus.

Papūgėlės minta ne vien tik sėklomis. Joms galima duoti vaisių bei daržovių. Vaisius paruoškite didesniais gabaliukais, kad jūsų paukštelis galėtų pats knibinėti šį skanėstą. Susmulkintus salotų lapus papūgėlės dažniausiai nelesa.

Dekoratyvinėms papūgėlėms tinka ananasai, abrikosai, kivi, mango, obuoliai, bananai, kriaušės. Iš vaisių netinka greipfrutai ir citrinos. Iš daržovių galite duoti papriką, pomidorą, morką, saldžią bulvę, salotų, špinatų, žirnių, brokolį, cukiniją. Atminkite, kad parduotuvėse salotos dažnai būna apipurkštos pesticidais, todėl prieš duodant jas papūgėlėi, salotas gerai nuplaukite. Papūgėlėms galima duoti ir uogų, tačiau ne visas. Galite duoti žemuogių, aviečių, gervuogių. Papūgos maisto papildas gali būti žolė. Suprantama, žalumynai negali būti apdoroti chemikalais arba būti auginami prie gatvės. Papūgėlėms tinka šunažolės žiedai bei sėklos, kiaulpienės lapai, laukinių vikių lapai, jų žiedai bei sėklos.
[taisyti] Gyvenimo sąlygos

Norint namuose laikyti banguotąją papūgėlę, reikia įsigyti narvelį. Narvas turėtų būti kiek įmanoma erdvesnis, kad paukštelis jame galėtų kiek paskristi. Vienai papūgėlei rekomenduojamas narvo dydis 90 - 100 cm ilgio ir 60 - 80 cm pločio bei aukščio. Apvalūs narveliai banguotosioms papūgėlėms nėra idealūs. Čia joms sunkiau orientuotis, be to jos negali horizontaliai skristi, kas šiems paukščiams yra svarbu. Be to apvalus narvelis, lyginant su keturkampiu yra mažesnis.

Banguotųjų papūgėlių narvelyje yra svarbu pakabinti medines lakteles, nes jie yra aktyvūs paukščiai ir jiems patinka laipioti bei šokinėti nuo vienos laktelės ant kitos. Narvelyje taip pat būtų gerai įmontuoti vietą žaidimams. Papūgėlės mėgsta tokius žaislus, kaip sūpuoklės, varpeliai, veidrodėliai. Geriau, jei žaislai yra ryškių spalvų. Jei neturite galimybės įsigyti didelio narvo, tuomet būtina paukštelį išleisti paskraidyti po kambarį. Kiekvieną dieną paukštelis turėtų paskraidyti 2-4 valandas. Tačiau prieš išleisdami papūgėlę paskraidyti, uždarykite langus ir duris. Kol paukštelis skraido, Jūs galite išvalyti narvelį. Narvelį reikia valyti mažiausiai kartą į savaitę.

Be laktelių narve turi būti lesyklėlė ir vandens gertuvė. Smėlis narvelyje yra taip pat svarbus, kuris būtinas ne tik higienai palaikyti, bet ir paukštelio virškinimo traktui. Smėlis suteikia papūgėlėms reikalingų mineralų bei kalkių. Yra naudinga pakabinti medžio šaką, žievę, o ypač lesamą akmenį, į kurį papūgėlė galėtų pagaląsti savo snapą, apvalyti jį nuo negyvų ląstelių ar kitokių nešvarumų ir taip pat gauti svarbių mineralinių medžiagų. Banguotosios papūgėlės prausiasi pačios. Tačiau pasiturkšti vandens pripiltame baseinėlyje joms labai patinka. Šie paukščiai maudosi dažniausiai šiltomis dienomis.

Banguotosios papūgėlės nepakelia skersvėjo ir pernelyg didelio karščio. Nors joms reikia daug šviesos, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai šiems paukščiams gali pakenkti. Narvas turėtų būti pastatytas mažiausiai žmogaus akių aukštyje, nes šiems paukščiams patinka dairytis aplinkui. Virtuvėje narvo nestatykite, nes čia papūgėlės gali tykoti įvairūs pavojai, kaip karšta viryklė, ant kurios paukštelis gali nutūpti ar nešvarus vanduo (pamazgos), kurį papūgėlė gali atsigerti. Jei narvą statote gyvenamajame kambary, atstumas tarp televizoriaus bei narvelio turi būti mažiausiai trys metrai, nes papūgėlė jaučia dažnius, kurių žmogus negirdi.

Kadangi banguotosios papūgėlės gyvena būriais, Jūsų namuose joms taip pat nepatiks būti vienoms. Gerai būtų laikyti kelias papūgėles. Nesant tokiom sąlygom, statykite narvą tame kambary, kuriame dažniausiai susirenka visa Jūsų šeimyna.

Kaip laikyti papūgėlę. Dešiniąją ranką uždėkite ant paukštelio krūtinės, o kairiają iš viršaus suimkite visą kūnelį. Galvą prilaikykite nykščiu bei smiliumi. Niekada neimkite papūgėlės už sparnų. Taip galite ją lengvai sužeisti.

wikipedija.org

Kilmės šalis: Australija
Kūno ilgis: 30-35 cm
Svoris: 80-100 g
Gyvenimo trukmė: iki 25 metų

Išvaizda. Nimfa – vidutinė dydžio papūga, kurios pagrindinis bruožas – tai ant viršugalvio esantis puošnusis plunksnuotas kuodas, o ties ausimis - ryškių plunksnų „skruostukai“. Tuo pačiu tai pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima atskirti patiną nuo patelės. Patinėlių kuodas bei pakaklė yra ryškiai geltonos spalvos. Tuo tarpu patelių galva ir kuodas pasižymi pilka spalva tik su keliomis gelsvomis plunksnelėmis. Patinėlių apvalūs „skruostukai“ ryškiai oranžinės spalvos, o patelių kiek blankesni, tarytum matomi pro rūką. Kitas ryškus požymis - tai uodegos vidinės pusės plunksnos: patelių (kaip ir jauniklių) plunksnos pilkšvos spalvos su geltonomis juostomis, o patinėlių – juodos. Lyginant patiną su patele, patinėlis savo plunksnomis visuomet yra ryškesnis. Jaunikliai labiau panašūs į pateles.
Nimfų sparnai tamsiai pilki su priekyje esančiom baltom juostom. Akys rudos, snapas tamsiai pilkas, kojos melsvai pilkos. Tiesa, nimfos jau daug metų yra veisiamos nelaisvėje, todėl šių paukščių dydis, svoris, kūno ilgis gali skirtis nuo pirminės nimfos kūno formos. Neretai išveisti paukščiai yra didesni nei jų giminaičiai gyvenantys gamtoje. Dėl mutacijos, plunksnų atspalviai taip pat įgavo variaciją: vietoje įprastos pilkšvos kūno spalvos, nimfos gali būti sidabrinės, geltonos ar baltos. Vyraujant šviesiom spalvom lytį atskirti gerokai sudėtingiau.


Savybės. Įsigiję nimfą galite būti ramūs – namuose tvyros ramybė. Ši papūga – ramus paukštis, kurio balsas skamba gana monotoniškai. Tiesa, pasitaiko atvejų, kuomet papūgėlė ima garsiai rėkti, jei ką nors išgirsta už lango ar per televizorių, o ypač jei ji atskiriama nuo kito paukščio, su kuriuo drauge gyveno viename narvelyje. Papūgėlė gali riktelti ir be jokios priežasties, ypač rytais ir vėlyvą popietį. Tačiau iš esmės tai yra tylus paukštis ir jei nimfa rėkia nuolat – tai ženklas, jog kažkas negerai.
Nimfa – tai dieną aktyvus paukštis. Dieną papūgėlė budri išbūna 12 valandų, atėjus nakčiai paukščio narvelį apdenkite skraiste ir leiskite paukščiui išmiegoti 12 valandų. Dažniausiai nimfos prabunda anksti ryte. Būtų puiku, jei atsibudęs paukštelis narvelyje jau rastų paruoštą lesalą bei šviežio vandens.

Narvas. Nimfos kaip ir visos papūgos gamtoje gyvena dideliais būriais. Todėl vienam paukščiui narvelyje bus tikrai liūdna. Visuomet yra rekomenduojama laikyti nimfų porelę. Neturint antros nimfos, kartu galite apgyvendinti kikilį ar kitą nedidelį paukštelį. Ramiosios nimfos puikiai sutaria net ir su aktyvesniais paukščiais. Svarbiausia, kad nimfa narvelyje nebūtų apgyvendinta viena. Jei sode turite voljerą, tuomet galite laikyti nedidelį nimfų būrį.
Atsivežus į namus nimfą, iš transportui skirtos dėžutės paleiskite paukštį tiesiai į jo narvelį ir pirmą savaitę palikite ramybėje, kad Jūsų augintinis apsiprastų. Įprastai nimfos prijaukinamos gana greitai.
Narvas skirtas nimfoms turėtų būti pakankamai erdvus, kad paukštis jame galėtų paskristi nedidelius atstumus sparnais neliečiant narvo grotų. Porelei rekomenduojamas narvas turėtų būti 1,5 m ilgio, 1 m pločio ir 0,7 metrų aukščio. Geriausia įsigyti kvadrato formos narvą, nes tokiame narve paukščiui lengviausia paskristi į visas puses. Tačiau net ir esant pakankamai erdviam narvui, nimfą būtina išleisti iš narvelio ir leisti paskraidyti po kambarį kiekvieną dieną. Australijoje sausuoju periodu išdžiūvus vandens telkiniams nimfos nuskrenda didžiulius atstumus kol suranda kitą vandens telkinį bei pakankamą kiekį lesalo. Taigi, šie paukščiai – puikūs ir labai geri skraidytojai. Gamtoje mažiausias skrydžio nuotolis – 4 metrai į ilgį arba 2 metrai į plotį. Taigi, tokio dydžio narvo nerasite, todėl paskraidyti nimfai po kambarį – gyvybiškai svarbu. Be to, šios papūgos skrydis dažnai esti staigus, netikėtas ir greitas, reikalaujantis daug vietos. Pirmą kartą norint išleisti paukštuką paskraidyti – atidarykite narvo groteles ir palikite. Nenustebkite, jei paukštis neišskris iš narvelio net ir porą valandų – papūgai reikia apsiprasti ir įsidrąsinti, nes aplinka yra nauja ir dar nepažįstama. Pagaliau išskridusi nimfa iš narvelio greičiausiai nutūps ant aukščiausios kambario vietos – karnizo arba lempos – o atgal į narvelį sugrįš praėjus ilgam laiko tarpui. Jei grįžęs paukštis lesykloje ras šviežio lesalo ar gardėsį – ateityje papūgėlei tai bus puiki motyvacija visuomet „sugrįžti namo“. Pirmais kartais išskridus paukščiui iš narvo uždangstykite visas stiklines duris ar veidrodžius. Kitu atveju paukštis gali prarasti orientaciją, atsitrenkti ir susižaloti. Net jei Jūsų paukščiukas ne vienus metus gyvena drauge su Jumis, nepalikite jo laisvai skraidyti be priežiūros. Nimfa gali įstrigti tarp spintos ir sienos, įkristi į vazą ar užsikabinti už užuolaidos ir taip pasilikti kabėti. Panašiose situacijose paukštelis neišsivers be žmogaus pagalbos. Todėl nakties metu arba Jums nebūnant namuose ilgesnį laiką paukštį laikykite uždarytame narvelyje.
Nimfai skirtą narvą pastatykite ramiame, šviesiame kambario kampe, geriausiai netoli lango. (Jokiu būdu ne kambario viduryje!) Įsitikinkite ar Jūsų parinktoje vietoje paukščio nepasiekia skersvėjis, tabako dūmai, garai sklindantys iš virtuvės bei žmonių keliamas triukšmas. Gerai būtų, jei nimfos apgyvendintame kambaryje nebūtų televizoriaus. Idealu, jei narve aukščiausias nutūpimo taškas yra aukščiau žmogaus akių. Mat nimfos jaučiasi saugiau ir geriau, kai jos gali žvelgti į šeimininką iš viršaus.
Be girdyklos bei lesyklos nimfos narve būtinai turi būti medinės laktelės. Nimfoms labai patinka ką nors knibinėti, be to, tokiu būdu jos nudildina snapą. O medinės laktelės, kurias galite pagaminti iš šakų, suteikia paukščiui tokią galimybę. Šakos ypač rekomenduotina, nes jų žievę paukštis gali pakramsnoti. O jei šakelės su žaliais išdygusiais lapeliais – tuomet nimfa jausis lyg tikroje gamtoje. Medinių laktelių gamybai labiausiai tinka beržo, gluosnio, ąžuolo, liepos, kaštono, klevo, riešutmedžio bei nepurkštų vaismedžių šakos. Nenaudokite akacijų, sedulos bei kukmedžio, kurie nimfai yra nuodingi. Jei kambaryje turite pakankamai vietos – pritvirtinkite šaką prie sienos. Dėl būtinybės paukščiui galąsti snapą, Jūsų baldai, spintos ar paveikslų rėmai gali būti kiek apgadinti. Tuo tarpu šaka - puikus pakaitalas norint išvengti tokių nemalonumų.
Paukščio narve taipogi turi būti smėlio bei kreidos. Smėlis padeda paukštuko skrandyje suvirškinti grūdinį lesalą. O kreida reikalinga paukščiams kaip pagrindinis kalcio šaltinis jų kaulams, nagams bei snapui. Kreidelės narve turi būti pastoviai. Be to, į kreidą paukštis taip pat pasigalanda snapą. Narve taip pat turėtų būti nedidelis baseinėlis su vandeniu, skirtas nimfos maudynėms. Tiesa, ne visos nimfos maudosi vandens dubenyje. Kitoms labai patinka šmurkštelėti tarp drėgnų lapų, trečios teikia pirmenybę „dušui“. Kai kurios nimfos net rikteli iš pasitenkinimo, kuomet šeimininkas purškia vandenį iš gėlėms skirto purškiklio ant paukščio plunksnų. Taigi, išbandykite visus variantus ir Jūs sužinosite, kurioms maudynėms Jūsų papūgėlė teikia pirmenybę.
Kaip ir kiekvienam paukščiui, nimfoms žaislai taip pat suteikia daug džiaugsmo. Jei papūgėlė narvelyje viena – nupirkite veidrodį. Žinoma, nimfos atvaizdas neatstos gyvo paukščio, tačiau optinės apgaulės dėka Jūsų nimfa nesijaus tokia vieniša. Kiti mieli žaislai – tai varpeliai, mediniai žiedai, virvės. Geriau rinkitės ne plastmasinius, o medinius žaislus. Nesant labai dideliam narvui pakabinamus žaislus kabinkite kambaryje tokiu būdu taupant narvo erdvę. Beje, jei auginate dvi nimfas, šios labai mėgsta žaisti su viena kitos uodega.

Lesalas. Nimfoms reikia duoti 2 arbatiniusšaukštelius grūdinio lesalo. Jos taip pat minta soromis, vaisiais ir daržovėmis, augaliniu lesalu, kaip pvz. špinatais, kiaulpienėmis. Suprantama, žalumynai, kuriuos duosite paukščiui, negali būti apdoroti chemikalais arba būti auginami prie gatvės. Galite duoti virto kiaušinio, varškės sūrio, kuris padeda suvirškinti grūdus paukščio skrandyje. Nimfą galima maitinti lesalo mišiniu, skirtu banguotoms papūgėlėms bei kanarėlėms. Kaip papildą į bendrą mišinį paberkite saulėgrąžų. Kukurūzų burbuolė nimfai tikras gardumynas.
Jokiu būdu neduokite maisto likučių nuo Jūsų stalo. Nerizikuokite duoti ir tokio maisto, kuris yra aitrus ar apkartęs.
Nepamirškite ir maisto papildų. Ypač duokite rudenį bei pavasarį, kuomet padidėja vitaminų poreikis kiekviename organizme. Plunksnų metimo laikotarpiu bei perėjimo metu paukščio organizmas taip pat yra itin nusilpęs, todėl būtinai papildomai duokite vitaminų bei mineralų.

Priežiūra. Nimfas prižiūrėti nesudėtinga. Tiek sparnų, tiek uodegos plunksnas šie paukščiai prisižiūri patys pustydami snapu. Atkreipti dėmesį reiktų nebent į paukščio nagus bei snapą, kurie gali užaugti per ilgi. Nimfos snapas gali prarasti savo įprastą išvaizdą jei paukštis neturi galimybės kur jį pasigaląsti. Todėl šaka, medinės laktelės ar kreidos gabalėlis būtinai privalo būti paukščio narve. Deformuotą snapą patrumpinti nesudėtinga, tačiau būtina specialisto pagalba.
Jei laktelės skersmuo per siauras, nimfos nagai gali užaugti per ilgi. Specialiomis tam skirtomis žirklutėmis paukščio nagus pakirpti visiškai paprasta. Tiesa, paukštis gali kiek išsigąsti ir skaudžiai įkąsti, todėl šią procedūrą patariama atlikti užsimovus pirštines.

Jaunikliai. Lytiškai nimfos subręsta nuo 9 mėnesių. Tačiau norint, jog nimfa sulauktų palikuonių, patariama luktelti iki metų ir tuomet suvesti su patinėliu. Vienoje dėtyje kiaušinių būna nuo 4 iki 6, iš kurių maždaug po 21 dienos išsirita jaunikliai. Įdomu tai, kad padėtus kiaušinius dieną šildo patinėliai, o naktį patinėlį pakeičia patelės. Gamtoje nimfos peri oloje, urve ar kitoje uždaroje patalpoje. Tad jei Jūsų nimfa ruošiasi perėti, į narvą įdėkite specialiai tam skirtą dėžutę. Geriausia, kad dėžutė būtų medinė. Perėjimo laikotarpiu palikite paukščius ramybėje. Nesmalsaukite, nes perinčios nimfos yra itin jautrios ir dėl bet kokių trukdžių jos pačios gali suskaldyt savo kiaušinius. Gimę jaunikliai po 8 dienų įgauna bruožus būdingus nimfoms. O po 5 savaičių jaunikliai jau išmoksta skraidyti. Kūno dydžiu jie panašūs į tėvus, palieka lizdą ir jau gali pradėti gyventi savarankiškai.

Auklėjimas.Nimfą galite tiek prisijaukinti, jog paukštis ims lesti iš Jūsų rankos, tačiau kad paukštis taip elgtųsi, Jums teks ilgokai padirbėti. Pirma taisyklė – visuomet elkitės ramiai. Lesalą paberkite ant ilgos plokščios lentutės galo, o už kito galo lazdą laikykite rankoje. Šią procedūrą kartokite kiekvieną dieną lazdos galą su lesalu po truputėlį artindami link savęs. Galiausiai kai paukštis įgis pasitikėjimą, lazdą jau galite pakeisti ranka, o dar vėliau jau lesinti ir iš delno. Kol paukštis išdrįs nutūpti Jums ant piršto, vidutiniškai gali užtrukti 2-3 savaites. Savaime suprantama, šios proceso venkite jei paukštuką įsigijote visai neseniai. Pirmiausia leiskite paukščiui apsiprasti Jūsų namuose.
Jei nimfą pirksite vildamiesi, jog ją išmokysite atkartoti ištisus sakinius – Jūs klystate. Nuosekliai mokant nimfą galima išmokyti pasakyti kelis žodžius, daugiausia trumpą sakinį ar sušvilpauti kokią melodiją. Tačiau iš esmės šis paukštis nėra puikus kalbėtojas. Patinėliai kiek geresni imitatoriai už pateles. Tiesa, nors nimfa mažai garsus skleidžiantis paukštis, tačiau labai aiškiai sugebantis išreikšti savo emocijas. Jas nesunkiai nuspėsite iš ant viršugalvio esančio kuodo padėties. Jei nimfa tupi nuleistu galvos kuodu – papūga atsipalaidavus, o jei pakeltu – ji suklusus, akyli. Jei nuleidžia kuodą žemiau nei įprastai, tai reiškia, jog Jūsų paukštis pyksta, jis yra agresyvus. Pasipiktinimą galite atpažinti ir iš šiek tiek pakeltų sparnų bei nedaug praverto snapo. Na, o jei nimfa ypač aukštai iškelia savo kuodą, žinokite, jog papūga daro įspūdį.

Ligos. Jei paukščiu gerai rūpinamasi, o ypač jei kreipiamas atidus dėmesys į švarą, tuomet nimfos suserga itin retai. Žinoma, išskyrus sužeidimus. Jei pastebėjote, kad Jūsų nimfa lesa mažiau nei įprastai, ji silpna, nuvargusi, mieguista, su pasišiaušusiom plunksnom styro kampe arba jei išmatos minkštos ir pakeitusios spalvą – ženklas, kad Jūsų paukštukas greičiausiai serga. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų – peršalimas. Paukštis gali peršalti esant nuolatiniam skersvėjui, staigiems temperatūrų pokyčiams ar girdant bei maudant pernelyg šaltame vandenyje. Ši liga pasireiškia iš paukščio čiaudėjimo bei skystų išskyrų bėgančių iš snapo skylučių. Tokiu atveju labai naudingas papildomas šildymas, nors ir paprastos stalinės lempos. Paukščio tupėjimo vietą reiktų sušildyti iki 30-33°C.
Virškinimo sutrikimai. Virškinimo sutrikimai atsiranda dėl prastos lesalo kokybės. Paukštis viduriuoja, neskraido, o tupi ant narvo dugno. Šildoma lempa šiuo atveju taip pat labai padeda. Galite duoti ramunėlių arbatos. Dėl tolesnio gydymo būtina konsultuotis su specialistu.
Sužeidimai. Susižeisti paukštis gali įvairiai, todėl ir gydymas gali būti skirtingas. Pavyzdžiui, jei nimfa su nagučiais užkimba už kokios medžiagos ir negali išsivaduoti, stengdamasi ištraukti koją, ji gali šią išsarinti. Tokiu atveju koją reiktų įtvirtinti dviem savaitėms. Na, o kraujuojančias žaizdas galima gydyti užbėrus antibiotinę žaizdų pudrą bei užrišus bintą. Suteikus pirmą pagalbą bet kokiu atveju kreipkitės į veterinarą. Juolab, kad paukštis su snapu bintą labai greitai gali nisidraskyti.
Plunksnų metimas. Plunksnų metimas – tai ne jokia liga, tačiau šiuo laikotarpiu paukščio organizmas yra labai nusilpęs, todėl būtina papildomai duoti vitaminų bei mineralų. Plunksnų metimas pirmą kartą įvyksta paukščiui sulaukus 3-4 mėnesių arba po perėjimo laikotarpio. Nenustebkite ir neišsigąskite, kuomet paukštis meta plunksnas – šis procesas būtinas ir labai svarbus jo organizmui.

Apibūdinimas:
Svoris: patinėlių 142 - 170 g. patelių 121-136 g
Ūgis: 35 - 40 cm
Vidutinis gyvenimo amžius: 25 m.
Paplitimas: Australijos žieduotoji yra paplitusi praktiškai visame Australijos žemyne ir prisitaikiusi prie skirtingų sąlygų. Jų galima aptikti tiek pusdykumėse, tiek stepėse, tiek savanose. Dažniausiai būna sėslios ir pasirenka aplinką, kurioje gausu maisto: laukai, sodai, miškingos vietovės. Šios papūgos gyvena poromis ir mažose grupelėse.

Išvaizda: Pagrindinė šių papūgų spalva yra žalia. Galva juosvai ruda, skruostai ir smakras mėlynos spalvos. Charakteringasis požymis – tai ryškiai geltonos spalvos „apykaklė“. Viršutinė krūtinės dalia ir nugara tamsiai žalios spalvos, pilvas geltonas. Sparnai žali, išskyrus juodai rudus sparnų galiukus. Viršutinė uodegos pusė žalios spalvos, apatinė – šviesiai mėlynos. Snapas pilkšvas, rainelė ruda, kojos pilkšvai rudos.

Pagal išvaizdą patiną nuo patelės atskirti labai sunku. Patelės galva ir snapas kiek mažesnis lyginant su patinėliu, tačiau nėra jokio ryškesnio požymio, pagal kurį būtų galima pastebėti lyčių skirtumus. Todėl norint atskirti patiną nuo patelės, patariama akylai stebėti papūgų elgseną.
Jaunikliai spalviniu atžvilgiu būna blankesni, jų galva rusva. Tikrąsias plunksnų spalvas jaunikliai įgauna po 12-14 mėnesių.

Jaunikliai: Barnardius zonarius zonarius perėjimas natūralioje gamtoje labai priklauso nuo vietovės bei oro sąlygų, todėl perėjimo laikotarpis gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, šiaurėje šio papūgos peri birželį-liepos mėnesį, o pietuose rugpjūčio-vasario mėnesį. Esant palankioms sąlygoms šios papūgos per metus gali perėti kelis kartus. Gamtoje šie paukščiai lizdelį perėjimui susisuka medžio ar šakos drevėje (dažnai eukalipto medyje). Todėl narve rekomenduojama įrengti gilų lizdą, imituojantį natūralią medžio drevę. Patelei perint, patinėlis „budi“ netoliese. Perėjimo laikotarpis užtrunka apie 23 dienas. Patelė padeda 4-7 kiaušinius. Po 35 dienų jaunikliai jau pradeda skraidyti. Lizdelyje jaunikliai išgyvena 5 savaites.
Barnardius zonarius zonarius yra pakankamai agresyvios papūgos, todėl net ir gretimame voljere neturėtų būti žieduotųjų papūgėlių, nes tai gali skatinti patelei nenorą perėti.

Mityba: Maisto šios papūgos ieško ir ant žemės, ir krūmuose, ir medžiuose. Maisto racionas susideda iš žolių sėklų, vaisių, daržovių, uogų, lapų ir žiedų pumpurų, nektaro, javų. Galima duoti lesalą, skirtą didžiosioms papūgoms bei praturtintą įvairiais vaisiais ir daržovėmis, uogomis, daigintomis sėklomis. Galite duoti žemės arba migdolo riešutų, tik įsitikinkite, ar riešutai buvo laikomi sausoje vietoje, kadangi net menkiausias grybelio pėdsakas gali pakenkti paukščiui.

Priežiūra: Australijos žieduotoji papūga gerai jausis dideliame narve. Tačiau dėl paukščio polinkio nuolat kapoti medį bei garsaus rėkimo, papūgą rekomenduojama laikyti voljere. Lauko voljere turi būti įrengta uždara patalpa, apsauganti nuo vėjo, lietaus bei šalčio. Kadangi barnardius zonarius zonarius mėgsta nuolat kapoti medieną, storų grotų voljeras turėtų būti metalinis. Sukapotas šakas reikia nepamiršti pakeisti šviežiomis. Be to, įvairaus skersmens šakos pakabintos narve skirtingais kampais, leis paukščio kojoms prasimankštinti. Jei ant šakelių paliksite gėlių ar vaisių, paukštis juos sules. Šios papūgos labai mėgsta maudytis, todėl būtina įrengti specialiai tam skirtą baseinėlį.

Savybės. Šios papūgos yra tvirtos, turi stiprų snapą. Rėkia jos pakankamai garsiai, yra labai smalsios. Ore šios papūgos skraido greitai ir banguotai.